Vartojimo kreditai – greitos paskolos, pirkimas išsimokėtinai, lizingas ir pan. – šiandien tapo įprasta kasdienio gyvenimo dalimi. Tačiau kartu su lengvai pasiekiamais pinigais atsiranda ir rizika: per dideli įsipareigojimai, nesąžiningos sutarties sąlygos, pernelyg didelės palūkanos ar neteisėtos baudos.
Būtent todėl vartojimo kreditus Lietuvoje detaliai reguliuoja specialus Vartojimo kredito įstatymas, Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, o vartotojų ginčus nagrinėja Lietuvos bankas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias vartojimo kredito gavėjo teises ir praktiškai paaiškinsime, kaip jomis pasinaudoti.
Kas yra vartojimo kreditas ir kokie teisės aktai jus saugo?
Vartojimo kreditas – tai kredito (paskolos) sutartis, kai fiziniam asmeniui suteikiami pinigai asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o ne verslui. Tokius santykius reglamentuoja:
- Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (VKĮ) – nustato vartojimo kreditų teikimo sąlygas, informavimo reikalavimus, kredito davėjų pareigas ir atsakomybę, vartotojo teises atsisakyti sutarties, grąžinti kreditą anksčiau termino ir kt.
- Civilinis kodeksas (pvz., 6.886 straipsnis) – apibrėžia vartojimo kredito sutarties sampratą ir bendrus prievolių teisės principus.
- ES teisė – VKĮ įgyvendina 2008/48/EB direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri nustato minimalų vartotojų apsaugos standartą visoje ES.
Svarbu žinoti, kad VKĮ paprastai taikomas kreditams, kurių suma yra nuo 200 iki 75 000 eurų (yra išimčių, pavyzdžiui, būsto kreditams taikomas atskiras su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas). Smulkesnėms ar labai didelėms paskoloms gali būti taikomas kitas reguliavimas, bet bendrieji sąžiningumo ir nesąžiningų sąlygų draudimo principai vis tiek galioja.
Kas prižiūri rinką ir gina jūsų teises?
- Lietuvos bankas (LB) prižiūri vartojimo kredito davėjus, tikrina jų laikymąsi įstatymų, nagrinėja vartotojų ginčus su finansų įstaigomis neteismine tvarka.
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) prižiūri vartotojų teisių apsaugą plačiąja prasme (taip pat ir finansinių paslaugų srityje) ir teikia konsultacijas dėl nesąžiningų sutarties sąlygų, reklamos ir pan.
Praktiškai tai reiškia: jeigu paslaugą teikia finansų įstaiga (bankas, kredito unija, vartojimo kredito bendrovė, tarpusavio skolinimo platforma ir pan.), ginčus dažniausiai nagrinėja Lietuvos bankas; jeigu kyla klausimų dėl bendrų vartotojų teisių (nesąžininga sąlyga, klaidinanti reklama ir pan.), gali padėti VVTAT.
Teisė į aiškią ir palyginamą informaciją prieš pasirašant sutartį
Vienas pagrindinių saugiklių – teisė į išsamią, aiškią ir palyginamą informaciją dar prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Be jos vartotojas negali priimti informuoto sprendimo, ar kreditas jam iš viso reikalingas ir ar sąlygos priimtinos.
Kokią informaciją privaloma pateikti?
VKĮ numato, kad kredito davėjas privalo:
- Pateikti standartinę informaciją apie vartojimo kreditą – vadinamąją ES standartinę informacijos formą, kurioje aiškiai nurodoma:
- kredito rūšis ir suma;
- sutarties trukmė;
- palūkanų norma (fiksuota ar kintama) ir jos keitimo tvarka;
- bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKMN);
- bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma;
- įmokų dydis, periodiškumas ir grafikas;
- pavėluoto mokėjimo pasekmės (delspinigiai, baudos ir kt.);
- teisė atsisakyti sutarties ir grąžinti kreditą anksčiau termino.
- Nemokamai pateikti kredito sutarties projekto kopiją, jei vartotojas to paprašo.
- Aiškiai nurodyti savo, kaip kredito davėjo, tapatybę, kontaktus, priežiūros instituciją ir jos kontaktus.
Jei informacija pateikiama nevisa arba klaidinanti ir tai turėjo lemiamą įtaką jūsų apsisprendimui skolintis, VKĮ suteikia teisę atsisakyti sutarties ypatine tvarka – nemokant palūkanų ir kitų išlaidų, tik grąžinant pačią kredito sumą pagal sutartyje nustatytą grafiką.
Reklama ir draudimas klaidinti
Vartojimo kredito reklama, kurioje minimos palūkanos ar kitos išlaidos, privalo pateikti ir standartinę informaciją: BVKMN, bendrą kredito sumą, sutarties trukmę, įmokų dydį ir pan., kad vartotojas galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus.
Jei reklama nutyli esmines sąlygas (pavyzdžiui, itin dideles delspinigių normas) ar sudaro klaidingą įspūdį („paskola be jokių mokesčių“, nors jų yra), tai gali būti pripažinta klaidinančia reklama, o tokie atvejai nagrinėjami VVTAT.
Pareiga vertinti vartotojo mokumą (atsakingas skolinimas)
Jūs turite teisę į atsakingą skolinimą – tai reiškia, kad kredito davėjas privalo:
- įvertinti jūsų kreditingumą (pajamas, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir pan.);
- naudoti patikimus ir aktualius duomenis, o kreditingumo vertinimo metu surinktą informaciją saugoti teisės aktų nustatytą laikotarpį;
- aiškiai paaiškinti, kodėl negali suteikti kredito, jei prašymas atmetamas remiantis duomenų bazės informacija.
Lietuvos banko Vartojimo kredito teikimo gairėse pabrėžiama, kad kredito davėjai turi vengti tokios praktikos, kuri skatina pernelyg didelį įsiskolinimą, ir negali remtis vien tik užstatu ar labai didelėmis palūkanomis kaip „sprendimu“ į akivaizdžiai per didelę riziką.
Esminės teisės jau sudarius vartojimo kredito sutartį
Kai sutartis pasirašyta, tai nereiškia, kad visos kortos jūsų nenaudai. Priešingai – įstatymas suteikia jums keletą labai svarbių teisių, kuriomis verta pasinaudoti, jeigu matote, kad pasirinkimas nebuvo geriausias ar jūsų padėtis pasikeitė.
Teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 dienų
Pagal VKĮ jūs galite nenurodydami priežasties atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 kalendorinių dienų:
- terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos arba nuo dienos, kai gavote sutarties sąlygas ir informaciją pagal įstatymo 11 straipsnį (jei ši diena vėlesnė);
- atsisakius sutarties, privalote grąžinti kredito sumą ir palūkanas už laikotarpį, kai realiai naudojotės kreditu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo;
- kredito davėjas negali reikalauti jokių kitų mokesčių ar baudų, išskyrus negrąžinamus mokesčius, sumokėtus viešojo administravimo institucijoms (pvz., registrų mokesčiai).
Praktiškai:
- Per 14 dienų nuo sutarties sudarymo parašote kredito davėjui raštišką pranešimą (el. paštu, registruotu laišku ar pagal sutartyje nurodytą tvarką).
- Per 30 dienų nuo pranešimo turite pervesti visą gautą kredito sumą ir palūkanas už faktinį naudojimo laikotarpį.
- Jeigu kredito davėjas reikalauja papildomų „sutarties nutraukimo“, „administravimo“ ar panašių mokesčių – tai greičiausiai prieštarauja įstatymui, ir tokius reikalavimus galima ginčyti.
Teisė bet kada grąžinti kreditą anksčiau termino ir mažinti bendrą jo kainą
VKĮ 17 straipsnyje aiškiai pasakyta: vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą – t. y. palūkanų ir kitų išlaidų už likusį laikotarpį sumažinimą.
Kredito davėjas gali reikalauti teisingos ir pagrįstos kompensacijos tik tam tikrais atvejais:
- jei palūkanų norma yra fiksuota;
- jei anksčiau termino grąžinama suma per 12 mėn. viršija 2 320 Eur;
- kompensacija negali viršyti:
- 1 % anksčiau laiko grąžinamos sumos, jei iki sutarties pabaigos liko daugiau kaip 1 metai;
- 0,5 %, jei – 1 metai ar mažiau;
- bet kuriuo atveju kompensacija negali būti didesnė už palūkanas, kurias būtumėte sumokėjęs, jei kreditą grąžintumėte pagal grafiką.
Jei prašoma kompensacija akivaizdžiai per didelė, vartotojas turi teisę reikalauti ją sumažinti – net iki realiai patirtų kredito davėjo nuostolių.
Teisė į protingą bendrą kredito kainą ir ribotas netesybas
Įstatymas saugo vartotojus ir nuo „kosminių“ palūkanų ar baudų:
Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta ir atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Preziumuojama, kad bendra kaina yra neprotinga, jei:
- palūkanų norma viršija 75 %, o
- kitos išlaidos (be palūkanų) yra didesnės kaip 0,04 % kredito sumos per dieną arba
- bendra vartotojo mokama suma viršija pačią kredito sumą.
Tokiais atvejais teismas gali sumažinti bendrą kredito kainą.
Dar viena svarbi teisė – ribotos netesybos (delspinigiai, baudos):
- pavėluoto įmokų mokėjimo atveju netesybos negali viršyti 0,05 % pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną;
- netesybos negali būti skaičiuojamos ilgiau nei 180 dienų;
- jokios kitos netesybos ir mokesčiai už finansinių įsipareigojimų nevykdymą negali būti taikomi – tai reiškia, kad „sutarties administravimo mokestis už pradelstumą“ ar panašūs papildomi mokesčiai paprastai būtų neteisėti.
Teisė į sąžiningas sutarties sąlygas ir aiškų sutarties turinį
Sutartis turi būti sudaryta raštu, patvariojoje laikmenoje (popieriuje ar el. dokumentu), o kiekviena šalis turi gauti po vieną egzempliorių. Sutartyje privalo būti aiškiai ir suprantamai nurodytos visos esminės sąlygos: kredito suma, trukmė, palūkanos, BVKMN, įmokų grafikas, vėlavimo pasekmės, teisė atsisakyti sutarties, teisė grąžinti anksčiau termino ir kt.
Vartotojas saugomas ir nuo nesąžiningų sąlygų – pavyzdžiui, jei sutartis numato nepagrįstai dideles baudas, leidžia kreditoriui vienašališkai ir nevaržomai keisti svarbiausias sąlygas, riboja teisę kreiptis į teismą ir pan. VVTAT praktikoje ne kartą pripažinta, kad tokios sąlygos yra nesąžiningos ir negaliojančios vartotojui.
Teisė nebūti pablogintai padėčiai, kai kredito reikalavimai perleidžiami
Kredito davėjas savo teises ir pareigas pagal vartojimo kredito sutartį gali perleisti tik kitam vartojimo kredito davėjui, įrašytam į viešąjį sąrašą. Tai turi būti padaryta taip, kad nebūtų pabloginta vartotojo teisinė padėtis (pavyzdžiui, naujas kreditorius negali vienašališkai pabloginti sąlygų vien dėl teisių perėmimo).
Kur kreiptis ir kaip ginti savo teises?
Net ir žinant savo teises, praktikoje gali kilti ginčų: kredito davėjas atsisako priimti sutarties atsisakymą, reikalauja neteisėtų mokesčių, nesutinka sumažinti kompensacijos už išankstinį grąžinimą ar pan. Tokiais atvejais svarbu laikytis aiškios veiksmų sekos.
1 žingsnis – kreipimasis į kredito davėją
Pirmiausia visada raštu kreipkitės į kredito davėją (el. paštu, registruotu laišku ar interneto banko žinute). Kreipimesi:
- aiškiai aprašykite situaciją;
- nurodykite, kokias savo teises laikote pažeistomis (pvz., teisę į 14 dienų atsisakymą, teisę į teisingą kompensaciją už išankstinį grąžinimą, neteisėtas netesybas ir pan.);
- suformuluokite konkretų reikalavimą (pavyzdžiui, „prašau panaikinti neteisėtai taikytą 150 Eur sutarties administravimo mokestį“).
Pagal Lietuvos banko ir VVTAT skelbiamą informaciją, finansinių paslaugų teikėjas paprastai privalo atsakyti per 14–30 kalendorinių dienų, o sudėtingais atvejais – per ilgesnį, bet aiškiai nurodytą terminą.
Jei atsakymas netenkina arba jo iš viso negaunate, pereikite prie kito žingsnio.
2 žingsnis – Lietuvos bankas (netesiminis ginčų sprendimas dėl finansinių paslaugų)
Jei ginčas susijęs su finansinių paslaugų teikėju (banku, kredito unija, vartojimo kredito bendrove, tarpusavio skolinimo platforma ir pan.), galite kreiptis į Lietuvos banką:
- kreiptis reikia per 3 mėnesius nuo dienos, kai gavote (ar turėjote gauti) kredito davėjo atsakymą;
- ginčai nagrinėjami nemokamai, pagal specialias netesminio ginčų sprendimo taisykles;
- Lietuvos bankas per nustatytą terminą (iki 90 kalendorinių dienų) priima rekomendacinį sprendimą – jis nėra teismo sprendimas, bet institucijos pozicija turi didelę praktinę reikšmę, o dauguma finansų įstaigų jos laikosi.
Kreipimąsi LB galite pateikti internetu per jų svetainę, paštu ar atvykę į LB klientų aptarnavimo vietą.
3 žingsnis – VVTAT ir teismas
Jeigu ginčas susijęs su:
- nesąžiningomis sutarties sąlygomis,
- klaidinančia reklama,
- kitais vartotojų teisių apsaugos klausimais,
taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (pvz., per portalą vartotojuskundai.lt).
Jeigu nei kredito davėjo, nei LB ar VVTAT sprendimai jūsų netenkina, visada išlieka teisė kreiptis į teismą – tiek tuo metu, kai nagrinėjamas ginčas LB, tiek po to.
Keli praktiški patarimai vartojimo kredito gavėjui
- Neskubėkite – visuomet perskaitykite sutartį ir standartinę informacijos formą. Jei kažko nesuprantate – klauskite raštu, kad liktų įrodymų.
- Lyginkite pasiūlymus pagal BVKMN, o ne tik pagal „gražią“ mėnesio įmoką.
- Jeigu abejojate, ar kreditas jums reikalingas, – prisiminkite, kad turite 14 dienų apsisprendimo „pagalvoti“ net ir pasirašę sutartį.
- Pajutę finansinių sunkumų, nedelskite – kreipkitės į kredito davėją dėl įmokų grafiko keitimo, kad išvengtumėte netesybų kaupimosi.
- Jei manote, kad jūsų teisės pažeistos, – raštu kreipkitės į kredito davėją, o prireikus – į Lietuvos banką ir VVTAT. Tai nieko nekainuoja, o dažnai leidžia išspręsti situaciją be teismo.
Žinodami savo teises ir nevengdami jomis naudotis, galite gerokai sumažinti riziką permokėti už kreditą ar patekti į sudėtingą skolų situaciją.