Palūkanos kyla ir krenta, kreditų pasiūlymų – vis daugiau, o skaitmeninė erdvė pilna „greitų“ paskolų vos kelių mygtukų paspaudimu. Dėl to visoje Europoje daugėja žmonių, kurie susiduria su pertekliniu įsiskolinimu – tai kelia problemų ne tik konkrečiai šeimai, bet ir visai ekonomikai. Europos bankininkystės institucija (EBA) bei naujoji ES Vartojimo kredito direktyva aiškiai pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų – atsakingas skolinimas ir perteklinio įsiskolinimo prevencija.
Lietuvoje atsakingą skolinimą įtvirtina Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai ir Vartojimo kredito įstatymas, įpareigojantys kredito davėjus vertinti žmogaus kreditingumą ir nefinansuoti to, ko jis objektyviai negalės grąžinti.
Kas yra atsakingas skolinimas?
Plačiąja prasme atsakingas skolinimas – tai toks kreditų teikimo modelis, kai kredito davėjai priimdami sprendimą dėl paskolos žiūri ne tik į savo pelną, bet ir į kliento interesus bei ilgalaikį jo finansinį saugumą. Europos vartotojų organizacijos ir FSUG (Financial Services User Group) pabrėžia, kad atsakingas skolinimas apima visą kredito produkto „gyvavimo ciklą“ – nuo produkto sukūrimo ir reklamos iki pagalbos klientui, jei šis patiria sunkumų grąžindamas paskolą.
Lietuvos teisėje atsakingas skolinimas nėra apibrėžtas vienu sakiniu, tačiau jo esmė atsispindi Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnyje: prieš suteikdamas vartojimo kreditą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti kliento kreditingumą, remdamasis pakankama informacija ir tikrinimais registruose bei informacinėse sistemose. Šio vertinimo tikslas – įsitikinti, kad žmogus su visais jau turimais įsipareigojimais bus pajėgus vykdyti naują sutartį visą jos laikotarpį.
Kokie yra pagrindiniai atsakingo skolinimo principai?
Nors skirtingi dokumentai juos formuluoja kiek skirtingai, galima išskirti kelis esminius atsakingo skolinimo principus, kuriais vadovaujasi ir Lietuvos bankas, ir Europos priežiūros institucijos.
Pagrindiniai principai:
- Tik išsamiai įvertinus kreditingumą. Prieš sudarant sutartį kredito davėjas privalo surinkti pakankamai informacijos apie kliento pajamas, esamus įsipareigojimus, kredito istoriją, pajamų tvarumą ir perspektyvas, atlikti patikrinimus registruose ir informacinėse sistemose. Tikslas – įvertinti, ar klientas galės vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, o ne tik naują paskolą.
- Skolos ir pajamų santykio ribojimas. Atsakingojo skolinimo nuostatai nustato, kad bendra paskolų įmokų suma turi būti suderinama su tvariomis pajamomis. Šiuo metu Lietuvoje taikomas reikalavimas, kad būsto paskolos įmoka neviršytų nustatytos dalies pajamų (nuo 2026 m. – iki 50 proc., skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma).
- Pradinis įnašas ir paskolos bei turto vertės santykis (LTV). Atsakingojo skolinimo nuostatai numato minimalų pradinį įnašą ir kredito bei įkeisto turto vertės santykio ribas: pavyzdžiui, pirmam būstui – sumažintą, bet vis tiek privalomą pradinį įnašą, o antram ir tolesniems būstams – griežtesnius reikalavimus.
- Skaidri ir palyginama informacija. ES Vartojimo kredito ir Būsto kredito direktyvos numato standartizuotus informacijos lapus ir aiškius reikalavimus, kad vartotojui būtų pateikiama pilna, suprantama ir laiku gauta informacija apie kredito kainą (įskaitant bendrą kredito kainą per metus), rizikas ir sąlygas.
- Sąžiningas produktų dizainas ir reklama. Atsakingo skolinimo studijos ES lygmeniu pabrėžia, kad kredito produktai turi būti sukurti taip, jog mažintų, o ne didintų tikimybę, jog vartotojas pateks į „skolų spąstus“ (pavyzdžiui, pernelyg brangūs trumpalaikiai kreditai, sudėtingos mokesčių struktūros, agresyvi reklama pažeidžiamiems vartotojams).
- Pagarbus elgesys su klientu, patekusiu į sunkumus. EBA ir FSUG dokumentuose kaip atsakingo skolinimo dalis minimas ir sąžiningas skolininkų, susidūrusių su mokėjimo sunkumais, traktavimas – ankstyvas problemų identifikavimas, skaidri komunikacija, galimybė restruktūrizuoti paskolą, suteikti „kredito atostogas“.
Iš esmės visi šie principai siekia to paties tikslo: užkirsti kelią situacijoms, kai paskola suteikiama žmogui, kuris objektyviai negali jos saugiai aptarnauti, ir kartu užtikrinti finansinio sektoriaus stabilumą.
Kaip skolintis atsakingai?
Atsakingas skolinimas – tai ne tik bankų ir kredito bendrovių pareiga. Tai ir asmeninis kiekvieno skolininko apsisprendimas. Štai keli praktiniai žingsniai, kaip skolintis atsakingai:
- Aiškiai įvardyk paskolos tikslą. Kreditą verta imti ten, kur jis padeda kurti vertę ilgesniam laikui – būstui, mokslams, verslo investicijoms. Vartojimo reikmėms (atostogoms, brangiems pirkiniams „čia ir dabar“) skolintis reikėtų tik labai atsargiai, įvertinus kitus variantus – taupymą, pirkimo atidėjimą.
- Įsivertink biudžetą ir įsipareigojimų naštą. Suskaičiuok visas esamas mėnesio įmokas: būsto, vartojimo paskolos, lizingai, kortelės, kiti finansiniai įsipareigojimai. Padalink įmokų sumą iš gaunamų mėnesio neto pajamų. Net jei taisyklės leidžia iki 40–50 %, saugumo sumetimais verta siekti, kad įmokoms tektų ne daugiau kaip 30–35 % pajamų, ypač jei pajamos nepastovios. Lietuvos banko atsakingojo skolinimo nuostatai būtent dėl šios rizikos įtvirtina skolos ir pajamų santykio ribojimus.
- Turėk finansinį rezervą prieš imdamas didelę paskolą. Lietuvos banko finansinio raštingumo rekomendacijos pataria sukaupti rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams – dažniausiai 3–6 mėnesių šeimos pajamų dydžio sumą (o turint finansinių įsipareigojimų – dar didesnę). Tokia „pagalvė“ leidžia išgyventi trumpalaikį pajamų kritimą nesugadinant kredito istorijos ir nesivelti į brangius „greituosius“ kreditus.
- Lygink pasiūlymus ne tik pagal palūkanas. Žiūrėk į bendrą kredito kainą per metus (BVKKMN) ir į absoliučią sumą, kurią sumokėsi per visą laikotarpį. Įvertink mokesčius už sutarties sudarymą, administravimą, išankstinį grąžinimą. Naudokis reguliuotojo ar bankų skaičiuoklėmis, kad palygintum skirtingus variantus vienodomis prielaidomis. ES ir Lietuvos teisės aktai būtent dėl šios priežasties reikalauja standartizuotų informacinių formų ir BVKKMN apskaičiavimo.
- Atsargiai žiūrėk į trumpalaikius ir greituosius kreditus. FSUG tyrimai rodo, kad trumpalaikiai, greitieji kreditai ir neteisingai sukurti produktai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės įstringa „skolų spirale“ – dėl labai aukštų palūkanų, įvairių paslėptų mokesčių ir refinansavimų grandinės. Jei jau svarstai tokį kreditą, tai ženklas, kad verta ieškoti kitų išeičių: pasiderėti dėl mokėjimų atidėjimo, pasiskolinti pigiau (pvz., iš banko), koreguoti išlaidas ar ieškoti papildomų pajamų.
- Atskleisk visą informaciją kredito davėjui. Įstatymas aiškiai numato, kad vartojimo kredito gavėjas privalo pateikti kredito davėjui reikalingus duomenis apie savo finansinę padėtį. Jeigu nuslėpsi dalį įsipareigojimų, kredito davėjas nebegalės objektyviai įvertinti rizikos, o tai didina tikimybę, kad paskola taps per didele našta ir tau pačiam.
- Jei iškyla sunkumų – nebijok kalbėtis. Atsakingas skolinimas apima ir tai, kaip su tavimi elgiamasi, jei ima trūkti pinigų įmokoms. Kuo anksčiau kreipsiesi į banką ar kredito bendrovę, tuo daugiau bus galimybių: įmokų atidėjimas, termino ilginimas, kredito restruktūrizavimas, refinansavimas. Tokias praktikas rekomenduoja ir tarptautinės institucijos, ir EBA gairės.
Apibendrinant: atsakingas skolinimas – tai dviejų pusių sutartis. Kredito davėjas privalo laikytis nuostatų, riboti rizikingą skolinimą ir saugoti klientą nuo perteklinio įsiskolinimo. Tačiau ir pats klientas turi sąžiningai įvertinti savo galimybes, planuoti biudžetą, kaupti rezervą ir nepasiduoti emociniam pirkimui.