Jei bent kartą gyvenime planuoji imti būsto kreditą, vartojimo paskolą, pirkti ką nors lizingu ar net sudaryti naują mobiliojo ryšio sutartį, tave lydi du nematomi „palydovai“: kredito istorija ir kreditingumo vertinimas. Būtent jie lemia, ar paskolą apskritai gausi, kokiomis sąlygomis, ar teks mokėti didesnes palūkanas, ar galėsi rinktis iš kelių pasiūlymų. Lietuvoje kredito istorijos duomenis kaupia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos banko prižiūrima Paskolų rizikos duomenų bazė – finansų įstaigos remiasi šiomis sistemomis, kai sprendžia, ar tu esi patikimas klientas.
Kas yra kredito istorija?
Kredito istorija – tai tavo finansinio elgesio „dosjė“: kaip laiku (ar nelaiku) mokejai paskolų, lizingo, sąskaitų įmokas, kokius įsipareigojimus dabar turi, kiek kartų į tave „žvalgėsi“ kredito davėjai ir pan.
Lietuvoje tai praktikoje atrodo taip:
- Kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ kaupia ir analizuoja gyventojų ir įmonių kreditingumo duomenis jau daugiau nei 20 metų; jais naudojasi bankai, kredito unijos, lizingo ir vartojimo kredito bendrovės, telekomunikacijų įmonės ir kt.
- Sistemoje matomi ne tik bankų ar lizingo įmokų vėlavimai, bet ir komunalinių, ryšio, kitų paslaugų sąskaitų pradelsti mokėjimai, taip pat skolų išieškojimo bendrovėms perduotos skolos.
- Kredito istorija leidžia matyti ne tik dabartinius, bet ir praeities įsipareigojimus ir vėlavimus, kurie dažniausiai saugomi iki 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo momento.
Svarbu: kredito istorija svarbiausia ne tiems, kurie jau turi paskolą, o tiems, kurie tik ketina skolintis – ji stipriai veikia, ar paskolą gausi ir kokia bus jos BVKKMN (palūkanos, mokesčiai).
Kas yra kreditingumo vertinimas?
Kreditingumo vertinimas – tai procesas, kai kredito davėjas (bankas, kredito unija, vartojimo kredito bendrovė ir pan.) įvertina, ar tu realiai pajėgus laiku grąžinti planuojamą paskolą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnį, prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas privalo įvertinti vartotojo mokumą: remtis pakankama informacija iš paties kliento ir prireikus tikrinti duomenų bazėse (t. y. kredito istorijoje).
Vertinant kreditingumą paprastai žiūrima:
- Pajamos:
- darbo užmokestis, individuali veikla, verslo pajamos, pensija ir pan.;
- ar jos tvarios (reguliarios, ne vienkartinės).
- Esami įsipareigojimai:
- būsto, vartojimo, automobilio paskolos, kreditinės kortelės, lizingai, kiti finansiniai įsipareigojimai;
- kiek pajamų jau „suvalgo“ mėnesinės įmokos (praktikoje dažnai taikoma apie 40 % DSTI taisyklė – įmokoms neturėtų tekti daugiau kaip ~40 % tvarių pajamų).
- Kredito istorija ir kredito reitingas:
- ar buvo reikšmingų vėlavimų;
- kiek kartų skolintasi, ar naudotas refinansavimas, ar buvo skolos išieškotojams.
- Kiti rizikos veiksniai:
- amžius, šeiminė padėtis, išlaikytiniai;
- ar nėra labai intensyvaus ir dažno skolinimosi iš skirtingų bendrovių.
Teisminė praktika taip pat pabrėžia, kad atsakingojo skolinimo principas skirtas apsaugoti vartotoją – kredito davėjas turi ne tik informuoti, bet ir atsisakyti suteikti kreditą, jei akivaizdu, kad žmogus nepajėgs vykdyti įsipareigojimų.
Ar įmanoma gauti paskolą be kreditingumo vertinimo?
Trumpas atsakymas: teisėtai veikiančiam kreditoriui – ne. Pagal Vartojimo kredito įstatymą kredito davėjas negali suteikti vartojimo kredito, neįvertinęs vartotojo mokumo – tai aiškiai įtvirtinta įstatyme kaip privaloma pareiga. Taip pat nėra suteikiamos ir paskolos be pajamų vertinimo.
Ką tai reiškia praktiškai?
Jei kažkas siūlo „paskolas be pajamų tikrinimo“, „be kredito istorijos patikrinimo“ ir pan., yra trys variantai:
- Marketingas – realiai tikrina, bet reklamoje „sugražina“.
- Labai didelė kaina ir rizika – dažnai tokie pasiūlymai reiškia itin aukštas palūkanas ir mokesčius.
- Galimas veiklos neskaidrumas – jei visiškai netikrina pajamų ir istorijos, tai gali būti ties riba, ar laikomasi teisės aktų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžė, kad kredito davėjas privalo vertinti kreditingumą prieš suteikdamas kreditą, o šios pareigos pažeidimas gali lemti jo atsakomybę (pavyzdžiui, dalies palūkanų priteisimą vartotojui).
Taigi, „paskola be kreditingumo vertinimo“ – dažniausiai arba mitas, arba raudona vėliava, kad reikėtų labai atsargiai vertinti tokį pasiūlymą.
Kredito reitingas: kas labiausiai jį įtakoja?
Be pačios kredito istorijos ataskaitos, kredito biuras priskiria ir kredito reitingą – tai skaitinė ar raidinė išraiška, parodanti, kiek patikimas esi kaip skolininkas (pvz., nuo A – labai gerai iki D/E – didelė rizika).
Svarbiausi veiksniai, kurie formuoja reitingą:
- Laiku (ne)mokėtos įmokos:
- bet koks pradelstas mokėjimas, net ir kelių eurų suma, gali pabloginti kredito istoriją ir reitingą;
- ilgesni nei 90 dienų vėlavimai finansų įstaigoms gali lemti, kad būsi laikomas nesugebančiu vykdyti įsipareigojimų, o tokia informacija matoma duomenų bazėse.
- Esamų įsipareigojimų dydis ir santykis su pajamomis:
- kuo didesnė dalis pajamų jau dabar skiriama įmokoms (pvz., virš 40 %), tuo prastesnis kredito profilis ir tuo atsargiau tave vertins nauji kreditoriai.
- Skolinimosi dažnumas ir intensyvumas:
- dažnas skolinimasis iš kelių skirtingų bendrovių, nuolatinis refinansavimas rodo padidėjusią riziką;
- dažnas ir trumpalaikis „greitųjų“ kreditų naudojimas dažnai vertinamas neigiamai.
- Skolos, perduotos išieškojimui ir kiti neigiami įrašai:
- skolų išieškojimo įmonėms perduotos skolos, įrašai apie viešai viešinamą skolininkų statusą labai smarkiai kerta per reitingą.
- Kredito istorijos trukmė ir „skaidrumas“:
- paradoksas: visiškai „tuščia“ istorija (niekada nesiskolinai) gali būti vertinama atsargiau nei tvarkinga istorija su nedideliais, laiku grąžintais įsipareigojimais.
Kaip pagerinti kredito istoriją?
Gera žinia: nors ankstesnių klaidų ištrinti nei kredito biuras, nei bankas negali, nuo šiandien gali pradėti elgtis taip, kad istorija po truputį gerėtų.
Pirmiausia – susipažink su savo kredito istorija
Savo kredito istoriją, pradelstų skolų istoriją ir kredito reitingą gali pasitikrinti prisijungęs prie Manocreditinfo.lt – tai gyventojams skirta „Creditinfo“ savitarnos sistema.
Ten rasi:
- esamus įsipareigojimus ir vėlavimus;
- kas domėjosi tavo kredito istorija;
- kredito reitingą ir jo pasikeitimus.
Dalis informacijos tam tikromis sąlygomis gyventojams teikiama nemokamai, todėl verta šį įrankį įtraukti į reguliarią finansų „techninę apžiūrą“.
Patikrink, ar nėra klaidų, ir jas taisyk
Jei ataskaitoje matai įrašą, su kuriuo nesutinki (pvz., pažymėtas pradelstas mokėjimas, nors moni, kad mokejai laiku), turi teisę kreiptis į kredito biurą ir ginčyti duomenis – Creditinfo įsipareigoja pasitikrinti informaciją su ją pateikusia įstaiga ir, jei klaida patvirtinama, įrašą patikslinti.
Grąžink vėluojančias skolas ir laikykis grafiko
Įsiskolinimus, ypač tuos, kurie jau perduoti išieškojimui, verta kuo greičiau sutvarkyti – net jei neigiami įrašai dar išliks kelis metus, kreditoriai matys, kad skola padengta, o tai visada geriau nei nuolat „kabanti“ skola.
Bent 12 mėnesių sąžiningai ir laiku mokėtos įmokos dažnai tampa signalas kreditoriams, kad tavo elgesys pasikeitė į gerąją pusę.
Sumažink skolinimosi intensyvumą
Jei skoliniesi „viskam iš eilės“ – daiktams, vartojimui, kreditus dengti kreditais – tai kredito istorijoje matoma kaip pernelyg didelis įsiskolinimas (overindebtness).
Pirmas žingsnis kredito istorijai gerinti – sustabdyti naujus skolinimusis, kol nesutvarkysi senųjų.
Susikurk finansinį rezervą
Kredito unijų ir bankų patarimai vieningi: turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą – tai ne tik ramybė sau, bet ir pliusas kredito istorijai, nes sumažina vėlavimo riziką.
Praktiniai patarimai
Pabaigai – konkretus sąrašas dalykų, kuriuos gali pradėti daryti šiandien.
- Prieš skolindamasis – pasižiūrėk į veidrodį (savo kredito istoriją). Prisijunk prie Manocreditinfo.lt ir užsisakyk kredito istorijos ataskaitą. Patikrink, ar visi įsipareigojimai tau žinomi, ar nėra „netikėtų“ vėlavimų, ar nėra klaidingų įrašų (pvz., jau seniai padengta skola vis dar rodoma kaip nepadengta).
- Įsivertink savo „DSTI“ – pajamų ir įmokų santykį. Suskaičiuok, kiek viso per mėnesį moki įmokų (būstas, vartojimo paskolos, lizingai, kortelės, kitos sutartinės įmokos). Padalink įmokų sumą iš tvarių mėnesio pajamų (po mokesčių). Jei gauni daugiau nei ~40 %, nauja paskola gali būti sunkiai pasiekiama arba labai brangi; verta pagalvoti apie refinansavimą ar dalies įsipareigojimų mažinimą.
- Automatizuok mokėjimus. Kad vėlavimai neatsirastų vien dėl užmaršumo, naudok e. sąskaitas ir automatinį apmokėjimą arba periodinius mokėjimus (pvz., už nuomą ar kitas pasikartojančias sąskaitas). Stebėk, kad sąskaitoje būtų pakankamas likutis mokėjimo dieną – geriau sąskaitas apmokėti mėnesio pradžioje, vos gavus atlyginimą.
- Nelauk, kol problema išaugs – kalbėk su kreditoriumi. Jei matai, kad artėja laikotarpis, kai sunkiai įvykdysi įsipareigojimus, nedelsk ir susisiek su banku ar kredito unija, klausk apie įmokų atidėjimą, paskolos restruktūrizavimą, refinansavimą. Kreditoriai dažnai mieliau padeda perplanuoti įmokas, nei „gaudo“ skolas vėliau.
- Atsargiai su greitaisiais kreditais ir kreditinėmis kortelėmis. Brangūs trumpalaikiai kreditai ir nuolat „ant ribos“ išnaudotas kredito kortelės limitas – dažniausi keliai į prastą kredito istoriją. Jei reikia „pagalvės“ nenumatytiems atvejams, pirmiau kurk santaupas, o ne remkis kreditu kaip nuolatiniu pajamų pakaitalu.
Jei turi daug įsipareigojimų, esi ant įsiskolinimo ribos ar galvoji apie didelę paskolą (ypač būstui), verta pasikonsultuoti su finansų įstaiga ar nepriklausomu finansų konsultantu. Turėdami daugiau klausimų apie kredito istoriją, galite pasikonsultuoti su kredito biuro dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų puslapiu.