Automobilis, buitinė technika, remontas ar kitas didesnis pirkinys – dažnai savo santaupų tam neužtenka, todėl tenka rinktis tarp vartojimo paskolos ir lizingo. Lietuvos bankas vartojimo kreditui priskiria tiek „klasikinę“ vartojimo paskolą, tiek pirkimą išsimokėtinai ir išperkamąją nuomą (lizingą), tad teisiškai tai yra tos pačios rūšies vartojimo kredito sutartys.
Vis dėlto praktikoje šie du būdai veikia skirtingai: skiriasi nuosavybė, pradinio įnašo poreikis, draudimo sąlygos ir lankstumas.
Kas yra vartojimo paskola?
Pagal Vartojimo kredito įstatymą, vartojimo kreditas – tai sutartis, kai kredito davėjas suteikia fiziniam asmeniui (ne verslo tikslais) kreditą paskolos, atidėto mokėjimo, kredito linijos ar kitos formos, o šis įsipareigoja grąžinti skolą su palūkanomis ir mokesčiais.
Kasdienėje kalboje vartojimo paskola dažniausiai reiškia neužtikrintą (be užstato) paskolą, pervedamą į jūsų sąskaitą asmeninėms reikmėms – būsto remontui, automobiliui, mokslams, sveikatai, kelionėms ar kitoms reikmėms. Pinigus naudojate savo nuožiūra, o kreditui taikomi bendri vartojimo kredito apsaugos reikalavimai (informacijos teikimas, BVKKMN, kreditingumo vertinimas ir pan.).
Kas yra lizingas?
Lizingas (išperkamoji nuoma) – specifinė finansavimo forma, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus: lizingo bendrovė įsigyja jūsų pasirinktą daiktą (dažniausiai automobilį ar įrangą) ir už periodines įmokas suteikia teisę juo naudotis, o sutarties pabaigoje daiktą galite išpirkti arba grąžinti, priklausomai nuo sutarties tipo.
Teisiškai lizingas taip pat laikomas vartojimo kreditu, kai kalbame apie fizinius asmenis: paskola skiriama konkrečiam pirkiniui, o pinigai dažniausiai pervedami tiesiai pardavėjui, o ne klientui.
Kuo vartojimo paskola skiriasi nuo lizingo?
Nors ir vartojimo paskola, ir lizingas priskiriami vartojimo kreditams, praktikoje yra keli esminiai skirtumai.
- Nuosavybė. Imant vartojimo paskolą, jūs tampate perkamo daikto savininku iškart (jei už jį atsiskaitote iš paskolos lėšų). Kreditorius dažniausiai neturi daikto nuosavybės teisės, nebent sutartyje numatytas įkeitimas. Tuo tarpu lizingu įsigyjamas turtas iki visiško išpirkimo paprastai priklauso lizingo bendrovei; automobilio ar kito turto negalite įkeisti ar laisvai parduoti be jos sutikimo.
- Pinigų išmokėjimas ir paskirties ribojimas. Vartojimo paskolos atveju pinigai pervedami į jūsų sąskaitą ir galite juos naudoti įvairiems tikslams (jeigu sutartyje nenumatytas konkretus tikslas). Lizinge kreditas susietas su konkrečia preke: lėšos pervedamos pardavėjui, o jūs faktiškai „nuomojatės“ turtą už mėnesines įmokas.
- Pradinis įnašas ir suma. Vartojimo paskolos dažnai suteikiamos be pradinio įnašo, tačiau jų suma ribota – bankai ar kredito bendrovės nustato maksimalias sumas ir terminus pagal jūsų pajamas bei kreditingumą. Lizingas, ypač automobilio lizingas, dažniausiai reikalauja pradinio įnašo (pvz., 10–20 %), tačiau leidžia finansuoti didesnės vertės turtą – naujesnius ar brangesnius automobilius, įrangą.
- Draudimas ir papildomi reikalavimai. Perkant automobilį lizingu, dažnai privalomas KASKO draudimas ir tam tikri apribojimai (pvz., automobilio pardavimo ar perdavimo kitiems asmenims). Imant vartojimo paskolą automobiliui, KASKO dažniausiai nėra privalomas, nors gali būti rekomenduojamas; reikalavimai labiau susiję su jūsų pajamomis ir kredito istorija.
- Palūkanos ir kaina. Lizingo palūkanos dažnai būna kiek žemesnės nei vartojimo paskolos, nes pats turtas veikia kaip užstatas ir kreditoriaus rizika mažesnė. Tačiau bendra kaina priklauso nuo konkrečių sąlygų: sutarties mokesčių, draudimo, sutarties trukmės, likutinės vertės ir pan. Vartojimo paskola gali būti brangesnė procentine išraiška, bet kartais pigesnė bendra suma, jei įsipareigojimas trumpesnis ir nereikia papildomų draudimų.
- Kam dažniausiai naudojami? Bankai ir specialistai pažymi, kad lizingas dažniausiai tinkamesnis brangesniems, naujesniems automobiliams ar kitam didesnės vertės turtui, kai galite sumokėti pradinį įnašą ir norite mažesnės mėnesinės įmokos, o vartojimo paskola labiau tinka pigiau kainuojantiems pirkiniams, senesniam automobiliui, remontui ar tada, kai automobilį perkate iš fizinio asmens ir norite iškart tapti jo savininku.
Vartojimo paskolos ir lizingo palyginimo lentelė
| Klausimas / kriterijus | Vartojimo paskola | Lizingas (išperkamoji nuoma) |
|---|---|---|
| Kam pervedami pinigai? | Į jūsų sąskaitą, galite atsiskaityti patys | Tiesiai pardavėjui už konkretų daiktą |
| Kas yra turto savininkas sutarties metu? | Dažniausiai jūs (nebent turtas įkeistas) | Lizingo bendrovė, jūs – naudotojas |
| Pradinis įnašas | Dažniausiai nereikalingas | Dažniausiai reikalingas (pvz., 10–20 %) |
| Užstatas | Dažniausiai nereikalingas arba bendras užstatas | Pats turtas yra užstatas |
| Draudimo reikalavimai automobiliui | KASKO dažnai neprivalomas | KASKO paprastai privalomas |
| Panaudojimo paskirtis | Lanksti – įvairioms asmeninėms reikmėms | Konkrečiam turtui (auto, įrangai ir pan.) |
| Tipinis pasirinkimas | Senesnis / pigesnis auto, remontas, buitinė technika, kitos išlaidos | Naujesnis / brangesnis auto ar įranga, kai yra pradinis įnašas |
Kas geriau – paskola ar lizingas?
Vieno universalaus atsakymo nėra – tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo jūsų situacijos ir tikslo.
Rinkitės lizingą, jeigu:
- norite naujo ar brangesnio automobilio ar kito turto ir galite sumokėti pradinį įnašą;
- jums svarbios mažesnės mėnesinės įmokos, o galimybė grąžinti ar pakeisti automobilį sutarties pabaigoje atrodo patraukli;
- jus tenkina KASKO draudimo ir kiti lizingo reikalavimai.
Rinkitės vartojimo paskolą, jeigu:
- perkate senesnį ar pigesnį automobilį (pvz., iki 6–8 tūkst. eurų) ir nenorite ar negalite mokėti pradinio įnašo;
- automobilį ar kitą daiktą perkate iš fizinio asmens (privataus pardavėjo);
- nenorite privalomo KASKO ar kitų griežtesnių lizingo sąlygų;
- dalẏ paskolos lėšų planuojate panaudoti ir kitoms reikmėms (remontui, registracijai, draudimui ir pan.).
Prieš priimdami sprendimą, palyginkite bendrą kredito kainą (BVKKMN) ir bendrą mokėtiną sumą skirtinguose bankuose ar lizingo bendrovėse – teisės aktai įpareigoja juos pateikti šiuos rodiklius aiškia forma, kad galėtumėte objektyviai palyginti pasiūlymus.
Galiausiai, kurį variantą bepasirinktumėte, svarbiausia – atsakingai įsivertinti savo galimybes: skaičiuoti, kiek iš tikrųjų kainuos įsipareigojimas, kiek pajamų liks po įmokų, ar turite finansinį rezervą netikėtiems atvejams. Jei abejojate, verta pasikonsultuoti su banku ar finansų konsultantu – individualus paskaičiavimas dažnai atskleidžia, kuris sprendimas jūsų situacijoje iš tiesų racionalesnis.