Kredito atostogos: kaip atidėti įmokas?

Staiga sumažėjus pajamoms, išaugus išlaidoms ar netekus darbo, net ir tvarkingai paskolas mokėję žmonės gali atsidurti situacijoje, kai mėnesinės įmokos tampa sunkiai pakeliama našta. Lietuvoje viena svarbiausių teisėtų išeičių tokiais atvejais yra kredito atostogos – laikinas kredito įmokų atidėjimas, leidžiantis laimėti laiko ir stabilizuoti finansus.

Tačiau kredito atostogos nėra dovana iš banko ir nereiškia, kad skolos išnyksta – tai tik kitoks jų mokėjimo grafikas, kuris ateityje dažnai reiškia didesnes bendras sąnaudas už kreditą. Šiame straipsnyje detaliai paaiškinsiu, kada ir kaip galima atidėti įmokas Lietuvoje, kokios pagrindinės taisyklės ir kokias klaidas svarbu išvengti.

Kas yra kredito atostogos ir kada jos taikomos?

Kredito atostogos – tai laikotarpis, kurio metu vartotojas gali laikinai atidėti visų ar dalies kredito įmokų (dažniausiai – grąžinamos paskolos dalies) mokėjimą. Paprastai šiuo metu:

• vis tiek mokamos palūkanos,
• paskolos pagrindinės sumos grąžinimas sustabdomas,
• po laikotarpio sudaromas naujas mokėjimo grafikas.

Lietuvos banko informacijoje nurodyta, kad kredito atostogos gali būti taikomos tiek būsto, tiek vartojimo kreditams, jei asmuo patiria finansinių sunkumų. Finansiniais sunkumais laikoma situacija, kai įmokoms tenka daugiau kaip 40 % gaunamų pajamų.

Pagal Lietuvos teisės aktus numatyta galimybė prašyti iki 3 mėnesių kredito įmokų atidėjimo, o kredito davėjas savo iniciatyva gali pasiūlyti ir ilgesnį laikotarpį.

Dažniausiai kredito atostogos taikomos, kai:

• jūs ar sutuoktinis tampate bedarbiais arba netenkate bent trečdalio pajamų;
• nutrūksta santuoka;
• miršta sutuoktinis;
• esate pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu.

Svarbu: tai ne automatinė teisė „pasiimti atostogas kada panorėjus“, o apsauga netikėtų, rimtų gyvenimo įvykių atveju. Kiekvienu konkrečiu atveju kredito davėjas vertina situaciją individualiai.

Teisinis pagrindas ir bendros taisyklės Lietuvoje

Lietuvoje kredito atostogos numatytos specialiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose būsto ir vartojimo kreditus, taip pat aiškinamos ir detalizuojamos Lietuvos banko rekomendacijomis ir DUK.

Pagrindiniai principai:

1. Kredito įmokų atidėjimo trukmė

• Įstatymuose numatytas ne ilgesnis kaip 3 mėnesių įmokų atidėjimo laikotarpis.
• Kredito davėjas gali savo nuožiūra pasiūlyti ir ilgesnį terminą (pavyzdžiui, išdėstyti skolą naujame ilgesniame periode), tačiau tai – ne pareiga, o galimybė.

2. Ką mokėsite kredito atostogų metu

• Pagal Lietuvos banko paaiškinimus, per kredito atostogas paprastai mokamos tik palūkanos, nebent susitariama kitaip.
• NEMOKĖTA paskolos dalis nedingsta, ji perkeliama į ateitį ir paskirstoma pagal naują grafiką.

Tai dažnai reiškia, kad:

• padidėja mėnesinės įmokos po atostogų arba
• pailgėja kredito laikotarpis, arba taikomas mišrus variantas.

3. Draudimas bloginti sąlygas vien dėl sunkumų

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme nustatyta, kad dėl finansinių sunkumų turint būsto paskolą bankas negali didinti maržos vien dėl to, kad atsirado nemokumo rizika.

Kitaip tariant, sutariant dėl kredito atostogų ar kito pertvarkymo, vien tik tai, kad susidūrėte su sunkumais, neturi būti pretekstas pabloginti sutarties kainos (maržos).

4. Kredito davėjo pareiga įvertinti situaciją

Lietuvos bankas nurodo, kad kredito davėjas, gavęs prašymą dėl kredito įmokų atidėjimo:

• vertina kredito gavėjo finansinę padėtį,
• gali pasiūlyti alternatyvias priemones (termino ilginimą, įmokų sumažinimą, refinansavimą ir pan.),
• sprendimą dėl kredito atostogų turi priimti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.

5. Prievolė mokėti įmokas iki sprendimo

Kol kredito davėjas nepatvirtino jūsų prašymo, įstatymų ir Lietuvos banko rekomendacijų logika paprasta – įmokas ir toliau turite mokėti pagal galiojantį grafiką.

Jei tiesiog nustojate mokėti ir nesusitarsite dėl kredito atostogų, tai bus traktuojama kaip sutarties pažeidimas (vėlavimas, delspinigiai, rizika nutraukti sutartį ir pan.).

Kaip atidėti kredito įmokas praktikoje?

Remiantis Lietuvos banko rekomendacijomis ir praktika, siūlomas toks veiksmų planas, jei paskolos įmokos tampa per sunkios:

1. Objektyviai įsivertinkite finansinę padėtį

• Suskaičiuokite visas grynąsias mėnesio pajamas.
• Susumuokite visų paskolų ir lizingų įmokas (būstas, vartojimo kreditai, kortelės, pirkimas išsimokėtinai ir pan.).
• Įvertinkite, ar įmokoms skiriate daugiau kaip 40 % gaunamų pajamų. Tai rodiklis, nuo kurio Lietuvos bankas laiko situaciją finansiniais sunkumais.

Jei esate netekę darbo, pajamos sumažėjo trečdaliu ar įvyko kiti rimti pokyčiai – tai pagrįsti argumentai kreiptis dėl kredito atostogų.

2. Surinkite dokumentus, pagrindžiančius sunkumus

Kredito davėjas turi pagrindą tikėti, kad jūsų sunkumai realūs, todėl būkite pasiruošę pateikti:

• registraciją Užimtumo tarnyboje ar darbdavio pažymą apie atleidimą;
• pažymą apie pajamų sumažėjimą (pavyzdžiui, darbo užmokesčio pažymos, individualios veiklos pajamų kritimas);
• dokumentus dėl santuokos nutraukimo;
• medicinos dokumentus dėl nedarbingumo ar neįgalumo.

Kuo aiškiau pagrįsite situaciją, tuo didesnė tikimybė sulaukti palankaus sprendimo.

3. Parašykite raštišką prašymą kredito davėjui

Lietuvos bankas aiškiai akcentuoja: sprendimas dėl kredito atostogų priimamas gavus raštišką vartotojo prašymą.

Prašyme nurodykite:

• savo duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas ar sutarties numeris);
• kokiai paskolai ir kokiam laikotarpiui prašote atidėti įmokas (pvz., 3 mėnesiams);
• priežastis (pajamų kritimas, bedarbystė, liga ir pan.);
• pridėtus įrodymus (pažymas, išrašus ir kt.);
• siūlomą sprendimą, jei turite (pvz., palikti palūkanų mokėjimą, pagrindinę dalį atidėti).

Prašymą galite pateikti:

• el. paštu,
• interneto banke,
• per banko programėlę (jei tokia funkcija siūloma),
• fiziškai padavę banko skyriuje ar kredito unijoje.

4. Laukite sprendimo ir palaikykite ryšį

• Kredito davėjas dažniausiai turi iki 15 darbo dienų priimti sprendimą (tai nurodoma Lietuvos banko viešoje informacijoje).
• Jeigu reikia papildomų dokumentų, jie dažnai paprašomi papildomai – stenkitės juos pateikti kuo greičiau.

Kol sprendimas nepriimtas ir nepatvirtintas, jūsų paskola formaliai nėra „atostogose“, todėl:

• mokėkite įmokas kaip numatyta, kiek pajėgiate;
• jei kažkurio mėnesio įmokos visai negalite sumokėti – raštu informuokite kredito davėją ir paprašykite laikino toleravimo, kad būtų išvengta staigaus sutarties nutraukimo.

5. Gavę pasiūlymą – atidžiai perskaitykite sąlygas

Kai kredito davėjas pateiks pasiūlymą dėl kredito atostogų:

• peržiūrėkite naują mokėjimo grafiką;
• pasitikrinkite, ar keičiasi bendros kredito sąnaudos (kiek iš viso sumokėsite per visą laikotarpį);
• įsitikinkite, ar nepakito marža (būsto paskoloms vien dėl sunkumų ji neturi būti didinama);
• paprašykite paaiškinti, kas nutiks, jei ir po atostogų situacija nepasitaisys.

Jei kažkas kelia abejonių, galite:

• kreiptis į Lietuvos banką konsultacijos (telefonu ar per jų svetainę),
• pasitarti su nepriklausomu finansų konsultantu.

Ką būtina įvertinti prieš renkantis kredito atostogas?

Nors kredito atostogos padeda „užgesinti gaisrą“ čia ir dabar, jos turi ir ilgalaikių pasekmių.

1. Bendra kredito kaina didėja

Kadangi paskolos terminas dažnai pailgėja arba įmokos ateityje padidėja, iš viso sumokamų palūkanų suma auga. Lietuvos banko išaiškinimu, per atostogas nemokėta paskolos dalis yra perskaičiuojama ir paskirstoma naujame grafike, todėl vėliau mokėsite daugiau arba ilgiau.

2. Ateities įmokos gali padidėti

Jei kredito atostogų laikotarpis yra „įspraudžiamas“ į tą patį terminą (jo neilgindami), viršuje susidaro lyg „kupstas“ – praleistos įmokos išskirstomos į likusius mėnesius. Rezultatas – didesnės mėnesinės įmokos po atostogų.

Todėl labai svarbu:

• prašyti, kad bankas aiškiai parodytų, kiek mokėsite dabar ir kiek – po atostogų,
• pasitikrinti, ar būsimų įmokų dydis vis dar bus realiai įkandamas.

3. Kredito istorija ir reputacija

Kredito atostogos, dėl kurių susitariama iš anksto, nėra tas pats, kas vėlavimas be susitarimo. Jei tiesiog nustosite mokėti ir nieko neaiškinsite, kredito davėjas:

• skaičiuos delspinigius,
• gali pateikti informaciją apie vėluojančius mokėjimus į skolininkų bazes.

O tai vėliau apsunkins naujų paskolų gavimą. Susitarus dėl atostogų ir jų laikantis, rizika kredito istorijai gerokai mažesnė.

4. Psichologinis efektas – „atsipalaidavimas“

Kartais kredito atostogos sukuria klaidingą jausmą, kad problema išspręsta. Realybėje:

• įsipareigojimai niekur nedingo,
• išaugęs bendras įsiskolinimas gali tapti dar sunkiau valdomas, jei nebus rimtų pokyčių pajamose ar išlaidose.

Todėl kredito atostogos turėtų būti ne tikslas, o priemonė, suteikianti laiko:

• susirasti naują darbą,
• persitarti dėl kitų išlaidų,
• galbūt persikelti į pigesnį būstą ar parduoti dalį turto.

Alternatyvos kredito atostogoms ir kur kreiptis pagalbos

Kredito atostogos – tik viena iš priemonių. Lietuvos bankas ir kiti šaltiniai rekomenduoja kartu apsvarstyti ir kitus sprendimus.

1. Kredito pertvarkymas (restruktūrizavimas)

Kredito davėjas gali pasiūlyti:

• pailginti kredito grąžinimo terminą – įmokos sumažėja, bet iš viso sumokate daugiau palūkanų;
• keisti įmokų tipą (pvz., pereiti prie mažesnių anuitetinių įmokų ar atidėti dalį sumos laikotarpio pabaigai);
• apjungti keletą vartojimo kreditų į vieną, su mažesne bendra mėnesine įmoka (refinansavimas).

Tokie sprendimai kartais būna efektyvesni nei trumpalaikės atostogos, ypač jei pajamų sumažėjimas nėra visiškai laikinas.

2. Paskolos refinansavimas kitoje įstaigoje

Jei jūsų kredito istorija dar nėra stipriai pablogėjusi, galima ieškoti:

• kito banko ar kredito unijos, kuri perimtų jūsų paskolą ir pasiūlytų palankesnes sąlygas (mažesnę maržą, ilgesnį terminą ir pan.).

Prieš tai verta:

• pasinaudoti Lietuvos banko skelbiamomis statistinėmis palūkanų normomis ir palyginti, ar dabartinės jūsų sąlygos nėra prastesnės už rinkos vidurkį.

3. Išlaidų mažinimas ir finansinė pagalvė

Lietuvos bankas gyventojams, turintiems būsto paskolą, rekomenduoja turėti 3–6 mėnesių išlaidų dydžio finansinę pagalvę – tai padėtų išvengti staigių šokų ir poreikio „bėgti“ į kredito atostogas dėl trumpalaikių sunkumų.

Jei tokios pagalvės dar nėra:

• peržiūrėkite visas savo privalomas ir neprivalomas išlaidas,
• identifikuokite, ką galima sumažinti ar atidėti (pramogas, prenumeratas, pirkinius ne pirmo būtinumo).

Kartais vien išlaidų optimizavimas kartu su daliniu kredito pertvarkymu duoda pakankamai didelį efektą.

4. Būsto ar kito turto pardavimas

Tai sudėtingas, bet kartais racionalus sprendimas, jei:

• paskolos našta absoliučiai nepakeliama,
• nėra realios perspektyvos, kad pajamos artimiausiu metu atsigaus.

Geriau pačiam inicijuoti sprendimą (pvz., parduoti būstą ir padengti paskolą), nei laukti, kol kredito davėjas nutrauks sutartį ir priverstinai realizuos įkeistą turtą su didesniais nuostoliais.

5. Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

• Lietuvos bankas
  • suteikia nemokamą informaciją apie vartotojų teises, kredito atostogas, atsakingą skolinimąsi;
  • priima vartotojų skundus, jei nesutariate su kredito davėju.
• Valstybinės vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teisininkai – jei kyla klausimų dėl sutarties sąlygų teisėtumo.
• Nepriklausomi finansų konsultantai – padeda įsivertinti visą jūsų finansų paveikslą ir pasiūlyti sprendinių derinį (atostogos + pertvarkymas + biudžeto korekcijos).

Kredito atostogų panaudojimas

Kredito atostogos Lietuvoje – tai svarbus saugiklis, leidžiantis paskolų turėtojams lengviau išgyventi krizes dėl darbo netekimo, pajamų sumažėjimo ar kitų rimtų gyvenimo pokyčių. Tačiau tai nėra „magija“, panaikinanti įsipareigojimus – praleistos įmokos sugrįžta vėliau, o bendra kredito kaina dažnai padidėja.

Jei jaučiate, kad artėjate prie finansinių sunkumų:

1. nelaukite vėlavimų ir skolų išieškojimo – kreipkitės į kredito davėją iš anksto,
2. raštu paprašykite kredito atostogų ar pertvarkymo,
3. įvertinkite visas ilgalaikes pasekmes ir, prireikus, pasitarkite su Lietuvos banku ar nepriklausomu specialistu.

Taip kredito atostogos taps ne trumpalaikiu „užglaistymu“, o racionalia finansinės krizės valdymo priemone.