Ar verta išvis eiti į banką dėl paskolos, ar vis tiek nepatvirtins? Šis klausimas iškyla daugeliui – tiek planuojant būsto įsigijimą, tiek imant vartojimo paskolą automobiliui, remontui ar kitoms reikmėms. Lietuvoje paskolas reguliuoja gana griežtos taisyklės: kredito davėjas privalo kruopščiai įvertinti jūsų mokumą ir kreditingumą, kad neperimtumėte per didelės finansinės naštos. Tai reiškia, kad sprendimas „duoti ar neduoti paskolą“ nėra subjektyvus – jis remiasi konkrečiais kriterijais, įtvirtintais įstatymuose ir Lietuvos banko (LB) nustatytuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose.
Ką sako Lietuvos teisė ir Lietuvos bankas?
Pirmas žingsnis – suprasti, kad Lietuvoje paskolos negali būti suteikiamos „iš akies“ ar vien pagal kliento norą.
Pagrindinės taisyklės:
- Vartojimo kredito įstatymas numato, kad prieš suteikdamas vartojimo kreditą (pvz., vartojimo paskolą, lizingą) kredito davėjas privalo įvertinti kliento mokumą, remdamasis patikima informacija – pajamų duomenimis, įsipareigojimais, kredito istorija ir kt.
- Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas ir Atsakingojo skolinimo nuostatai nustato, kaip vertinami būsto paskolų gavėjai – kokio dydžio gali būti paskola, koks maksimalus paskolos ir įkeisto turto vertės santykis (LTV), kokį pradinį įnašą reikia turėti ir t. t.
- Lietuvos banko tikslas – apsaugoti vartotojus nuo per didelio įsiskolinimo ir užkirsti kelią situacijoms, kai paskolos įmokos tampa per didele našta.
Trumpai tariant: kredito davėjas privalo objektyviai patikrinti, ar jūs tikrai pajėgsite grąžinti paskolą, todėl sprendimas remiasi ne vien jūsų noru, bet ir skaičiais.
Kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar gausite paskolą
Nors skirtingi bankai ir kredito bendrovės gali turėti vidinių niuansų, pagrindiniai vertinimo kriterijai panašūs.
Pajamos ir jų tvarumas
Vertinama ne tik, kiek uždirbate, bet ir ar pajamos stabilios. Atsakingojo skolinimo nuostatuose nurodyta, kad būsto kreditui paprastai tikimasi bent 6 mėnesių tvarių pajamų istorijos – nuolatinių atlyginimų, pensijos, ilgesnį laiką gaunamų individualios veiklos ar verslo pajamų.
Dažniausiai neįtraukiami:
- vienkartiniai uždarbiai,
- atsitiktiniai pervedimai,
- grynais gautos ir oficialiai nedeklaruotos pajamos.
Įsipareigojimų ir pajamų santykis (DSTI)
Vienas svarbiausių rodiklių – kiek jūsų mėnesio pajamų tenka visoms finansinėms įmokoms (esamoms ir planuojamai paskolai).
Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatyta, kad mėnesio įmokos neturėtų viršyti apie 40 % tvarių pajamų, o bankai turi atlikti ir „streso testą“ – įvertinti, ar galėtumėte mokėti įmokas, jei palūkanos pakiltų.
Praktiškai tai reiškia: Jei jūsų šeimos grynosios pajamos – 1 600 €, o esamų įmokų (lizingai, vartojimo paskolos, kreditinės kortelės ir pan.) – 200 €, bankas paprastai žiūrės, kad visos įmokos po paskolos (senos + nauja) neviršytų ~640 € per mėnesį.
Jei jau dabar įsipareigojimų dalis didelė, nauja paskola gali būti neišduota arba pasiūlyta mažesnė.
Pradinis įnašas ir užstatas (būsto paskolos atveju)
Būsto paskoloms Lietuvoje taikomi papildomi saugikliai:
- Pradinis įnašas: dabar standartinė taisyklė – turėti ne mažiau kaip 15 % būsto vertės pradinio įnašo (pirmajam būstui artimiausiais metais įsigalios 10 % riba, bet bankai vis tiek galės prašyti daugiau).
- LTV (loan-to-value): paskolos suma dažniausiai negali viršyti 85 % įkeisto nekilnojamojo turto vertės; antrai ir vėlesnėms būsto paskoloms taikomi dar griežtesni limitai.
Jei pradinio įnašo nepakanka ar nekilnojamojo turto vertė per maža, bankas gali:
- sumažinti maksimalią paskolos sumą,
- prašyti papildomo užstato,
- arba apskritai atsisakyti suteikti paskolą.
Kredito istorija ir kredito reitingas
Lietuvoje veikia kredito biurai (pvz., „Creditinfo Lietuva“), kurie kaupia informaciją apie asmens finansinius įsipareigojimus, skolas, vėlavimus mokėti ir pan.
Svarbu suprasti:
- Jei turite vėlavimų, įsiskolinimų, dažnai imtų greitųjų kreditų, jūsų kredito reitingas gali būti prastesnis.
- Dalis bankų, priimdami sprendimą dėl paskolos, tiesiogiai atsižvelgia į kredito reitingą – kuo jis geresnis, tuo didesnė tikimybė gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis.
Net jei pajamos pakankamos, blogą kredito istoriją bankas gali vertinti kaip rimtą rizikos signalą.
4 žingsniai, kaip pasitikrinti savo šansus gauti paskolą
Prieš keliaudami į banką galite gana tiksliai „apsibraižyti“, ar turite realių galimybių gauti paskolą.
1 žingsnis. Suskaičiuokite savo tvarias mėnesio pajamas
Įtraukite:
- darbo užmokestį „į rankas“,
- reguliarias išmokas (pensija, pašalpos, iš dalies – nuomos pajamos, jei jos deklaruojamos),
- stabilias individualios veiklos ar verslo pajamas (jei jos pastovios ir dokumentais pagrįstos).
Neįtraukite vienkartinių ir atsitiktinių pajamų.
2 žingsnis. Sudėkite visus finansinius įsipareigojimus
Suskaičiuokite mėnesio įmokas:
- būsto, vartojimo ir auto paskoloms,
- lizingams,
- kreditinių kortelių ir overdraftų minimalioms įmokoms,
- kitoms pasikartojančioms skoloms.
Tada pasiskaičiuokite DSTI: DSTI ≈ (ESAMOS įmokos + PLANUOJAMOS paskolos įmoka) / pajamos.
Jei rezultatas artėja prie 40 % ar viršija šią ribą, jūsų galimybės gauti naują paskolą gali būti ribotos.
3 žingsnis. Įsivertinkite pradinį įnašą ir užstatą (jei kalba apie būsto kreditą)
- Apskaičiuokite, kiek santaupų turite būsto pirkimui.
- Padalykite būsto kainą iš santaupų – ar pasiekiate bent 15 % (arba būsimą 10 % ribą pirmajam būstui)?
- Pagalvokite, ar yra papildomo nekilnojamojo turto, kurį būtų galima įkeisti.
Jei pradinio įnašo visiškai nėra, būsto paskolos galimybės šiuo metu labai ribotos.
4 žingsnis. Pasinaudokite bankų ir LB skaičiuoklėmis
Lietuvos bankas ir komerciniai bankai savo svetainėse pateikia:
- būsto paskolos skaičiuokles,
- mėnesio įmokų simuliacijas,
- pagrindinių sąlygų paaiškinimus (anuitetas, linijinės įmokos ir pan.).
Įvesdami preliminarias savo pajamas ir pasirinktą būsto kainą, matysite, ar numanoma įmoka „telpa“ į 40 % ribą.
Kaip pasitikrinti savo kredito istoriją ir reitingą?
Vienas praktiškiausių dalykų, kurį galite padaryti dar iki ėjimo į banką – pasitikrinti savo kredito istoriją ir kredito reitingą.
Lietuvoje tai galima padaryti:
- per „Mano Creditinfo“ savitarnos svetainę – prisiregistravus galite užsisakyti ataskaitą ir sužinoti savo kredito reitingą, matyti esamus ir buvusius įsipareigojimus, skolas ir kt.;
- per kitas finansų įmones, kurios bendradarbiauja su kredito biurais ir leidžia matyti bazinę kredito informaciją.
Kredito istorijos ataskaitoje paprastai rasite:
- aktyvias paskolas ir lizingus,
- buvusius įsipareigojimus,
- vėlavimų mokėti faktus ir trukmę,
- skolos išieškojimo įrašus (jei tokių būta),
- bendrą kredito reitingą.
Jei matote:
- dažnus vėlavimus,
- neišspręstas skolas,
- daug smulkių vartojimo kreditų,
tai ženklas, kad prieš kreipiantis dėl būsto ar didesnės vartojimo paskolos verta pirmiausia susitvarkyti istoriją – sumokėti įsiskolinimus, suderinti grafiką su kreditoriais ir pan.
Praktiniai patarimai, kaip padidinti paskolos gavimo tikimybę
Kad atėję į banką greičiau išgirstumėte „taip“, o ne „deja, ne“, galite iš anksto pasiruošti.
1. Sumažinkite smulkius įsipareigojimus
- Prieš imdami didesnę paskolą (ypač būsto), pasistenkite grąžinti smulkias vartojimo paskolas ir lizingus, kurių įmokos smarkiai didina DSTI.
- Venkite naujų greitųjų kreditų – jie blogina ir kredito istoriją, ir „suvalgo“ leidžiamą įmokų dalį.
2. Susitvarkykite vėlavimus ir skolas
- Jei yra vėluojamų įmokų, skubiai susisiekite su kreditoriumi ir suderinkite grąžinimo planą.
- Užbaigtos, sureguliuotos skolos (ypač jei tai vienkartinės klaidos) laikui bėgant daro mažesnę žalą nei nuolat besitęsiantys vėlavimai.
3. Kaupti pradiniam įnašui ir „finansinei pagalvei“
- Būsto kreditui bankai žiūri ne tik į pradinį įnašą, bet ir į tai, ar turite finansinę pagalvę (santaupų 3–6 mėnesių išlaidoms).
- Net ir vartojimo paskoloms svarbu, kad pasiėmę kreditą neliktumėte „ant nulio“.
4. Nesiskolinkite maksimalaus įmanomo dydžio vien todėl, kad „davė“
Lietuvos bankas skatina atsakingą skolinimąsi ir vartojimą, pabrėždamas, kad paskola neturi „užsmaugti“ jūsų biudžeto ir likti turi vietos tiek santaupoms, tiek nenumatytoms išlaidoms.
5. Pasikonsultuokite su keliais kredito davėjais
- Skirtingi bankai ir kredito įstaigos gali kiek skirtingai vertinti riziką, turėti skirtingų akcijų ar sąlygų.
- Jei vienas bankas pasiūlė labai mažą sumą arba atsisakė kredituoti, verta išsiaiškinti priežastis ir pasitikrinti, ar jas galima išspręsti (pvz., sumažinus įsipareigojimus, palaukus, kol susiformuos ilgesnė pajamų istorija).
Apibendrinimas
Trumpa „namų darbų“ taisyklė:
- Pajamos – stabilios, bent kelių mėnesių istorija.
- Įsipareigojimai – visoms įmokoms kartu ne daugiau kaip apie 40 % pajamų.
- Pradinis įnašas ir LTV – pakankamas, kad atitiktumėte Atsakingojo skolinimo nuostatus.
- Kredito istorija ir reitingas – be rimtų, neišspręstų skolų ir ilgo vėlavimo.
Jei bent preliminariai atitinkate šiuos punktus, tikimybė gauti paskolą Lietuvoje yra gana reali. Jei ne – tai nėra „nuosprendis“, bet signalas, kad verta skirti laiko finansams susitvarkyti ir tik tada žengti į banką.